Lt | En

2020 m. buvau įrašyta į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mano specializacija – mediacija nekilnojamojo turto, architektūros, statybos, teritorijų planavimo, autorių teisių srityse.

Mediacija – tai ginčų sprendimo būdas, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda šalims taikiai spręsti ginčą. Suprantama, kad atsidūrus konflikto zonoje, šalims tampa sunku ramiai bendrauti ir ieškoti taikaus sprendimo, tačiau mediatoriui padedant ir abiems pusėms susitarimo siekiant, tai gali tapti įmanoma.

Mediacijai būdinga:

Savanoriškumas – šalys dalyvauja mediacijoje tik savo noru, taip pat bet kuriuo metu gali iš jos pasitraukti. Tas pats principas taikomas ir mediatoriui.

Konfidencialumas – visa mediacijos metu sužinota informacija laikoma konfidencialia: ji negali būti perduota kitiems asmenims be šalies leidimo, ši informacija negali būti įrodymu teisme, mediatorius negali būti teisme apklausiamas kaip liudytojas.

Mediatoriaus nešališkumas, neutralumas – mediacijos procesą gali vesti tik nešališkas asmuo, nejaučiantis nė vienai šaliai palankumo, laisvas nuo jų poveikio. Bet kokie mediatoriaus ir šalių ryšiai turi būti atskleisti iš anksto, mediatorius pasirenkamas tik abiejų šalių pritarimu.

Neformalumas – skirtingai nuo teismo, mediacijoje nėra taikomos griežtos taisyklės, jas mediacijos pradžioje apsibrėžia mediatorius ir patys mediacijos dalyviai. Šis procesas yra lankstus, įsiklausantis į šalių poreikius, reaguojantis į proceso eigą.

Ekonomiškumas – mediacija gali padėti sutaupyti nemažai laiko ir lėšų. Proceso trukmė labiausiai priklauso nuo šalių aktyvumo ieškant susitarimo, o mediatoriaus paslaugos kainuoja mažiau nei išlaidos, kurios gali susidaryti nagrinėjant ginčą teisme.

Sąžiningumas – tiek mediatorius, tiek šalys turi daryti viską, kad mediacija vyktų sąžinigai, be apgaulės ir manipuliacijų. Mediatorius taip pat privalo atskleisti visą informaciją, kurią žinodamos šalys galimai rinktųsi kitą mediatorių ar kitą ginčo sprendimo būdą.

Priimtinumas – mediacijoje sprendimas nėra „nuleidžiamas“ trečio asmens, o priimamas šalių, jų tarpusavio sutarimu. Dalyvaujanti mediacijoje šalis gali būti tikra, kad jai neteks vykdyti sprendimų, kuriems ji pati neduos sutikimo.

Taip pat mediacijoje  taikomi šalių lygiateisiškumo, bendradarbiavimo, objektyvumo, sprendimų realumo ir kiti principai. Mediacijos metu sudaryta taikos sutartis, patvirtinta teisme, įgija teismo sprendimo galią.

Mediacija Lietuvoje buvo vykdoma ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu jos populiarumas auga, valstybė ją skatina įvairiomis priemonėmis (senaties terminų sustabdymas, žyminio mokesčio legvata ir kt.), tad jei svarstote šią galimybę, kviečiu susisiekti ir plačiau išsiaiškinti rūpimus klausimus, o galbūt ir pabandyti.

Daiva Veličkaitė architektė | teisininkė